Tvoros - jos būna medinės, metalinės, mūrinės, skardinės ir kokios tiktai nori. Man visada labai nepatiko aukštos, gerų 2,5 metrų aklinai uždaros tvoros, su suoliuku bobutei prie vartų. Prisižiūrėjau tokių keliaudamas pas rytų kaimynus.
Taip jau susiklostė kad savo sklypą aptvėrėme medine tvora. Norėjau medinės, nenorėjau metalinės. Nes medis mano smegeninei visada atrodo mielesnis už metalą. Tokia medinė tvora man patinka, tol kol jos neprireikia perdažyti... o vat kada ateina laikas perdažyti turbūt pasirinktų dažų ir sėkmės dalykas. Taupydami laiką, tvorą statėm iš jau paruoštų dažytų lentų. Pagal atsparumą lietuviškiems orams tokias dažytas lentas suskirstyčiau į geras, blogas, ir pagamintas nilmoje. Nesunku suprasti kad mano tvora pagaminta būtent iš paskutinių. Ir tai man visai nepatinka. Praėjus trim žiemom, gamyklinio dažymo dailylentės jau pradeda prašytis dažų... beto dalis lentų siekia tapti propeleriu...
Arba statyti metalinę tvorą, tokia tarnaus gerokai ilgiau. Idealu tvoros būtų nestatyti visai, o prie sklypo ribos tiesiog pasodinti nedidelę gyvatvorę, deje mūsų šalyje, tada tavo sklypas suptantamas kaip "проходной двор"...
Taigi reziume būtų toks: lentas pirkti lentpjūvėje, dažyti patiems, geriausiai kokiais nors senoviškais aliejiniais dažais, vengti visokių "ekologiškų" marketinginių triukų ir kitokių nesamonių (didelius ekologiškų produktų mylėtojus turiu nuliūdinti: nepamatuotas eko vaikymasis, tik skatina vartojimą ir rezultate turi neigiamą įtaką ekologijai :)) ).
Arba statyti metalinę tvorą, tokia tarnaus gerokai ilgiau. Idealu tvoros būtų nestatyti visai, o prie sklypo ribos tiesiog pasodinti nedidelę gyvatvorę, deje mūsų šalyje, tada tavo sklypas suptantamas kaip "проходной двор"...
