2009 m. rugsėjo 2 d., trečiadienis

Krizė Lietuvoj arba apie klientų aptarnavimo kultūrą

Šiandien pasivaikščiojau po Inartos saloną. Pasivaikščiojau ir išėjau. Pardavėjas - "konsultantas" buvo toks užsiėmęs, kad niekaip negalėjo prieiti prie manęs ir paklausti kurių galų aš čia viską žiūrinėju ir gal vis dėl to norėčiau ką nors nusipirkti. Nutariau pats nekalbinti to pardavėjo - "konsultanto", nes jis labai rimtai kalbėjosi telefonu. Sužinojau kad jis su savo draugu (panašu, kad kursioku) ruošiasi kažkur važiuoti savaitgalį (berods į aukštaitiją), kad savaitgalį tikriausiai bus geras oras ir, kad jei nežinai koks oras geriausiai pasižiūrėti gismeteo.ru. Sutinku geras orų prognozės puslapis, bet su šviestuvais ir su klientais jis mažai ką turi bendro.
Išeidamas pagalvojau, kad gal pardavėjas - "konsultantas" nutarė, kad aš nepriklausau jų segmentui ir po antrame pastato aukšte esančią parduotuvę blaškausi norėdamas laiką užmušti. Ir kad kolega kybantis ant laido yra kur kas įdomesnis.
Anksčiau esu pripirkęs Inartoj pakankamai neblogų ir visai nepigių šviestuvų. Ypač neblogi būdavo iGuzzini žaislai :) Yrenginėjant namą skaičiuoju daugiau, nei anksčiau įrenginėdamas butą, bet gal būt ir šiandien būčiau ką nors savo namui suradęs. Juolab kad tiek daug visko reikia. Bet deja :) Šviestuvus nupirksiu kažkur kitur.
Taigi ir pagalvoji yra ta krizė ar nelabai? Gal tiesiog dirbti daugiau reikia? O gal darbdaviams vertėtų pasigalvoti apie efektyvenę darbuotojų darbo apmokėjimo ir skatinimo sistemą?

5 komentarai:

shiny rašė...

bet tai gal čia skonio reikalas. man tai pavyzdžiui kaip tik labai nepatinka, kai vos įėjus pripuola ir trukdo savarankiškai viską apžiūrėt. gal neatrodė kad tau reik pagalbos tai ir nesirūpino (:

paulius rašė...

Eini ir perki ko tau reikia, eini ir klausi ko tau reikia, mane irgi knisa kai pribėga ir klausinėja gal ką padėt gal ką išrinkt, fie, o kitas klausimas, gal tas konsultantas tiek ir dirba kiek jam moka? :)

waidulis rašė...

Pritariu autoriui - aptarnavimo kultūra ne tik nepagerėjo, bet ir suprastėjo. Pvz.: išsiunčiau prašymą paskaičiuoti stogo dangą el. paštu vienam nemažam stogų gamintojui. Atsakymą gavau tik po antro laiško-raginimo atsakyti (išsiunčiau po 2 dienų). Ok, kaina tinka, sutarėm terminus, sumokėjau avansą, laukiu. Terminas praėjo, el. paštu klausiu kada bus danga. Atsakymo nėra. Skambinu po paros - danga pagamins po savaitės, nes baigėsi skarda... Tai kur ta krizė??

Unknown rašė...

Na tai ne skonio reikalas. Tai kompleksinė Lietuvos verslo ir lietuviško mentaliteto problema. Esu verslo praktikas, be to turiu ir atitinkamą išsilavinimą, tad šioj sritį galėčiau kalbėti kaip profesionalas. Kiekvienas toks telefonu savaitgalio nuotykius aptarinėjantis vadybininkas lemia negautas įmonės pajamas. Aišku reikėtų pasižiūrėti detaliau, įvertinti tokios apatijos priežastis. O priežastys gali būti tiek asmeninės, tiek ir darbdavio nesugebėjimas sukurti tinkamas darbo sąlygas, tinkamą motyvavimo sistemą. Aš kaip vartotojas taip pat dažniausiai einu ir perku tai ko man reikia, tačiau geras pardavėjas VISADA paklausia ko tau reikia. Čia jau mano reikalas atsisakyti jo paslaugų. Dar daugiau minėta Inartos parduotuvė yra salono tipo, tai ne prekybos centras. Gyvai parduotuvėje esančios prekės sudaro tik ne daugiau kaip 10% jų asortimento. Dažniausiai tai populiariausios ir/arba pigiausios prekės. Likusios prekės gyvena tiekėjų kataloguose, taigi jei leisi klientui laisvai žiūrinėti prekes esančias parduotuvėje, tiesiog rizikuoji prarasti didelę dalį užsakymų.
Paulius sako, kad galbūt konsultantas dirba taip kaip jam moka. labai tikėtina kad taip ir yra :) bet galima pasižiūrėt ir iš kitos pusės kaip tu dirbi - taip tau ir moka. Visada laikausi nuostatos - gyvenk pats, dirbk pats ir nenorėk kad tau ant lėkštelės kažką atneštų. Pradėti reikia nuo savęs.

Anonimiškas rašė...

Zilvinai, sis tavo komentaras - super!