Pirties įrengimas: grindinis šildymas ar šildomos grindys

Pirtis ir grindinis šildymas ar tai suderinama? Tikriausiai kiek žmonių tiek nuomonių. Nežinau kaip dėl grindinio šildymo, tačiau šildomos grindys pirtyje yra visai neblogas dalykas. Juk malonu išbėgus iš garinės į dušą ar priešpirtį jausti po kojomis lengvai šiltas grindis.
Taigi kaip tikriausiai jau visiems aišku, mes nutarėm pirtyje pasidaryti šildomas grindis. Mes nekeliam įrengtam šildymui grindyse prišildyti visas patalpas, tam nėra laiko, juk grindinis šildymas pakankamai lėtas. Tik pašildysim grindis - toks yra mūsų tikslas.
 Pačios garinės grindyse šildymo žinoma neįrenginėsim, tačiau šildysim:

• duše
• tualete
• priepirtyje

Šildymą prijungsim prie pačios pirties krosnelės šilumokaičio, prieš tai numetę paduodamo vandens temperatūrą iki tinkamos grindiniam šildymui (pagal normas grindinio šildymo maksimali temperatūra yra +35C - +55C). Prijungti tiesiai, be temperatūros reguliavimo, negalima nes per didelės temperatūros vanduo gali perkaityti vamzdyną, vamzdžiai kaisdami plečiasi, o tai gali suskaldyti betoną, atkelti plyteles ir t.t.  Kas nors gali pasakyti kad neužteks pas krosnelę galios, bet iš patirties galiu pasakyti kad tikrai užteks :) turim konkretų pavyzdį, kur dėl karšto vandens pertekliaus yra šildomas baseinas.

Pirtis ne kasdien naudojamas pastatas, taigi ir krosnelė kūrenama ne kiekvieną dieną. Todėl sistemą užpildžius vandeniu, ji smagiai užšals ir bus tokioje būsenoje iki pavasario. Kad išspręsti šią mažą problemėlę, sistemą užpildysime skiestu glikoliu. Sistema neužšals ir šalčiausią žiemą jei glikolio koncentracija bus 40 - 50%.

40% etilenglikolio vandeninis tirpalas pradeda kristalizuotis prie -23C. To praktiškai turėtų užtekti, nors norint apsidrausti galima ir padidint koncentraciją.

Beje etilenglikolis yra nuodingas skystis, tad patartina jo negert, tačiau garų pavidalu jo toksiškumas yra gana žemas. Tiesos dėliai reikia pasakyti kad beveik visi automobiliniai antifrizai yra etilenglikolio skiediniai :)

Kaip tarėm taip ir padarėm

Priepirčio zona

Visas priepirčio grindų plotas šildomas. vamzdis išvedžiotas spirale, nes tai leidžia pasiekti tolygesnį šildymą. Šildymo vamzdžių žingsnis 20 cm, o pats vamzdis daugiasluoksnis - 16mm diametro. Aišku Lietuvoj mėgstamiausias yra 18mm, ne todėl kad taip geriau, bet tiesiog todėl kad 18mm yra per vidurį tarp 16mm ir 20mm. Vamzdį rišom prie armatūros tinklo su 20 cm akimis. Iš pradžių labai nenorėjau rišti vamzdį prie armatūros ir galvojau naudoti plastikines kabes arba gumbuotus lakštus. Tačiau apsistojau ties tinklu, dėl geresnio kainos ir kokybės santykio.  Iš viso pirtelėje sunaudojom apie 100 metrų daugiasluoksnio vamzdžio.

Tualetas ir dušas

Teoriškai tualeto ir dušo grindų šildymas yra padarytas nelabai teisingai. Laikantis rekomendacijų, reikėtų tiek kiekvienoje patalpoje turėti atskirą kontūrą, tačiau kai ta patalpa gero kvadrato dydžio, aš nematau tam jokios prasmės.

Greta būsimo kolektoriaus

Čia netoliese įrengsim ir paslėpsim kolektorinė spintą. Ją dar reikės surasti, nes tos kurias vakar eidamas pamačiau Senukuos, kainuoja nesveikus pinigus. Reiks aplankyti sildymu besispecializuojančias firmas, prigriebt kokią spintą, mažą kolektorių, cirkuliasinį siurblį ir kitus žaislus.

Protingas namas (3): įjungimo bandymai ir šildymo reguliavimas

Sistemos bandymai
Galima gert šampaną arba geriau 15 metų Balvenie! Pagaliau išbandžiau savo sistemą name ir IT WORKS!! Veikia ir taip pat gerai kaip veikė žiemą pas mane virtuvėj :))

Vaizdelis dar nelabai gražus spintose (iš viršaus: pirmo aukšto spinta, antro aukšto-pagrindinė spinta) daug palaidų galų bet dar apsilipins pagalbiniais prietaisais.

Šiaip spintų montažas man jau irgi nelabai patinka :) kai sekantį protingą namą įrenginėsiu, darysiu vertikalų montažą ir būtinai namo centrinėj dalį numatysiu specialiai tam skirtas patalpas.

Dabar gi pirmo aukšto spinta apsigyveno garaže, o antro aukšto spinta apsigyveno palėpėj (taigi praktiškai trečiam aukšte)


Dar toks pastebėjimas: sistemą įrenginėti privačiam name (o ypač savo name) yra gerokai sudėtingiau negu ofisų pastate arba tarkim kokiam viešbutį. Tokiam pastate galima tiesiog kiekvienoj patalpoj padaryt po mažą dėžutę ir ten sukišti tą zoną aptarnaujančius prietaisus. Privačiam gi name nepridarysi visokių "šašų" tad tenka prietaisus koncentruot ir sukėlinėt į mažiau pastebimas vietas.

Kažkada minėjau kad buvo noras nenaudoti visokių hitech mygtukų ir imituoti klasikinius jungiklius. Todėl sudėjom paprastus jung mygtukus iš LS 990 serijos. Grąžūs jie man :) papildomai visas montažines dėžutes sudėjom įgilintas kad po jungikliu ar rozete dar liktų vietos vienam kitam prietaisui. Tokiu būdu ten atsidūrė mygtukų ir LED valdymo moduliai bei temperatūros daviklių moduliai.

Šildymo sistemos valdymas Kadangi katilas sumontuotas sudėjau termopavaras and kolektorių. Termo pavaros Siemens STA21. Liko tik pabaigt laidų pajungimą ir pratestuot ar visi adresai sistemoj teisingai sustatyti. (Paveikslėliuose iš viršaus: pirmo aukšto kolektoriai, antro aukšto kolektoriai) Neatsimenu rašiau ar nerašiau, bet kiekvienoj patalpoj (na beveik kiekvienoj) pastačiau temperatūtos sensorius. Jie pagal užduotas ribas atiduota signalus CPU kuris priklausomai nuo laiko ir temperatūros atidaro arba uždaro kolektoriaus vožtuvą. Tokiu būdu galima sudaryt nepriklausomą kreivę kiekvienai patalpai, kieivienai savaitės dienai arba permesti sistemą į ekonominį režimą išvykus ilgesniam laikui.

Iš galimybės automatiškai reguliuoti temperatūrą patalpose dienos metu tikiuosi kuro ekonomijos kas šiais laikais darosi labai aktualu. Juk nėra tikslo dienos metu, kai visi darbe, laikyti name tokią temperatūrą kaip vakare ar iš ryto. taip pat galima pamažinti temperatūrą kai eini miegot. Tik aišku reikia nepamiršti kad procesas inertiškas :)) ir persistengt nereikia nes gali turėt priešingą ekonomijai efektą :)))